# Letsfindsomecaches – dviejų merginų komanda, kuri pamišusi dėl geocachig’o!

2016-10-06 | Komentarai išjungti - # Letsfindsomecaches – dviejų merginų komanda, kuri pamišusi dėl geocachig’o!

Turiu dar vieną pokalbį su geocaching’o žaidėjais. Šį kartą dvi merginos iš Vilniaus, tai Gintarė ir Kotryna, kurios pasivadinusios „letsfindsomecaches“.

1. Kada ir kaip atradote geocaching’ą?

Gintarė: iš mūsų dviejų, pirmoji geocaching’ą atradau aš, benaršydama internete šaltą vasario vakarą. Nieko prieš tai apie šį žaidimą nebuvau girdėjusi, bet geocaching’o puslapyje rasti šmaikštūs video filmukai naujokams prajuokino ir labai sudomino, tad jau sekančią dieną išlėkiau ieškoti savo pirmojo lobio. Ir kiek laimės buvo radus pirmąjį pet’ą, paslėptą mažam kelme, o po kelių dienų nuėjau į pirmąjį geocacherių susitikimą Katedros aikštėje nustebindama tiek kitus, tiek save pačią. Mat visiškai “žali” naujokai retai juose pasirodo. Pabendravusi su bendraminčiais dar labiau susidomėjau šia laisvalaikio praleidimo forma.
urban

Kotryna: Gintarė yra puiki FTF (friend to find) lobių paieškose. Jau anksčiau buvau girdėjus tokius dalykus kaip: “ten toks koordinačių žaidimas”, “visam pasauly pilna lobių prislėpta”, “padeda pamatyti įdomiausias vietas būnant užsienyje” ir panašiai, tačiau daugiau detalių išgirdau, ir tą pirmąjį “NORIU!“ pasakiau, kai kartu su Gintare ėjom namo ir aš vis nenustojau jos klausinėt apie geocaching’ą. Tikrai, sekė klausimas po klausimo… Turbūt buvo panašu į tardymą, bet buvo verta – pirmasis lobis buvo rastas jau kovo mėnesį, 2016 m.prezidentura

  • Esate dviejų merginų komanda pasivadinus „letsfindsomecaches“. Kas Jus sieja ir kodėl toks pavadinimas?

Kotryna: Trumpai pasakius – esame kolegės (Gintarė buvo tas žmogus, kuris mane įdarbino) peraugusios draugės ir ačiū, turbūt, reikėtų pasakyt “Geocaching’ui”, kuris mums tapo bendra veikla. Įdomu tai, kad sugebam viena kitą labai papildyt: Gintarė ramesnė ir nuoseklesnė, aš esu daranti 10 dalykų vienu metu ir nenustygstanti vietoje. Skirtumai ypatingai išryškėja lobiaujant, kai Gintarė pasilieka “ant žemės” kuomet aš lipu į medžius, arba tada, kai aš jau noriu pasiduot ir žymėt pusiau piktą DNF. Tuomet Gintarė susikaupia, nepasiduoda ir už kelių minučių lobis jau mūsų rankose.

Na, o dėl pavadinimo, tai turbūt dvi priežastys. Pirmoji – norėjome tokio pavadinimo, kuris būtų susijęs tik su geocachingu ir sudomintų tik tikslinę auditoriją. Nenorėjome sieti pavadinimo su savo vardais, tad ieškojome kažko neautralaus, bet aiškaus kiekvienam lobiautojui. Antroji priežastis – mūsų dažnai vartojamas klausimas “varom lobiaut?”. Šiek tiek patobulinus šį žargoną gavosi gražus angliškas pavadinimas. Beje, ši pasirinkta irgi neatsitiktinai – norėjosi rasti bendraminčių ir užsienyje, tapti globalios geocachingo bendruomenės dalimi.

Gintarė: mintis susikurti instagramo paskyrą, kurioje keltume savo lobiavimo nuotykius kilo būnant Taline. Abi suvokėme, kad tai mūsų pirmoji bendra kelionė-lobių medžioklė ir, kad greičiausiai tų kelionių vis daugės ir daugės.

– Jūsų instagramo paskyroje yra daug nuotraukų iš kelionių. Kurias šalis aplankėte?

Kartu aplankėme Estiją (Talinas), Latviją (Ryga)  ir už kelių mėnesių važiuosime į Portugaliją (Lisabona). Kotryna nemažai lobių rado Graikijoje, Turkijoje, Pracūzijoje, Olandijoje, Vokietijoje. Gintarė patikrino kokie lobiai slepiami Barselonoje (Ispanija) ir netrukus keliaus po Italiją. bremenas

– Ar specialiai keliaujate į kitas šalis dėl lobių?

Kotryna: Greičiausiai galima atsakyti dvejopai: ir taip, ir ne. Kadangi abiems priimtinas ekonomiškas keliavimo būdas, radus pigius kelionės bilietus, iškeliam klausimą “kiek ir kokių lobių ten yra?”. Būtent tokiu principu aplankėm Taliną ir Rygą, bet neplanuojam sustot! (P.S. Į Rygą dar tikrai važiuosim! Kas nori prisijungt?). Lobiai, rasti kitose šalyse, yra labiau pramoga atostogaujant, galimybė pažvelgti į miestą kitaip ar tiesiog „galvos pravedinimas komandiruotės metu”.

– Įdomiausi rasti lobiai užsienyje ir Lietuvoje. Kodėl?

Gintarė: įdomiausias DNF, nors klausimas apie rastus lobius, buvo Barselonoje. Netoli Guelio parko kaktusuose paslėptas D4.5 ir T2 lobis. Ieškojome lobio du ar tris kartus, tiek dieną, tiek naktį, išnaršėme visą perimetrą kur galėjo slėptis lobis, susibadėme rankas kaktuso spygliais, kas tarp ąžuolų užaugusiam lietuviui yra labai neįprasta ir, beje, skausminga. Galiausiai supratome, kad dar iki tokio sunkumo lobių įveikimo dar reikia truputį paaugti ir tikiuosi, kad dar pavyks sugrįžti į Barseloną ir surasti šį lobį.

Esu urbanistinių lobių mėgėja, tad prie mėgstamiausiųjų lobių sąrašų visada priskiriu išskirtinius, prie miesto aplinkos pritaikytus lobius.  Labai didelį įspūdį paliko populiariausias Rygos lobis, turintis D5. Važiuosiantiems į Rygą neišduosiu kaip atrodė pats lobis, tačiau autoriaus darbo įdėta begalės – lobio radyboms aplinka puikiai pritaikyta ir apsaugota nuo žioplių.talinas

Kotryna: Man turbūt pats įsimintiniausias lobis buvo Brėmeno Centrinėje traukinių stotyje. Priėjimas iki lobio vietos reikalauja šiek tiek palaužyti elgesio viešumoje taisykles – traukinių bėgius pasiekėm per šalia esančios mokyklos “slaptą įėjimą”, kurį mums parodė vienas iš mokytojų. Teko lipt per apsauginę tvorą, suprast ką reiškia užuomina ir , galų gale, pradėti ieškoti lobio. Buvo sunku, tikrai sunku! Pradėjom kilnot kiekvieną akmenelį, pagaliuką, tikrinom pačias keisčiausias vietas. Juokinga, tačiau lobį radom netyčia užkliuvę už akmens, prie kurio ir buvo pritvirtinta ir gudriai paslėpta lobio dežutė. Tiesiogine to žodžio prasme šokinėjau iš laimės! Ne veltui lobis turi daugiau nei 800 favorite points.

O Lietuvoje labiausiai patiko Partizanų bunkerio (netoli Latežerio)  Mystery tipo lobis. Priežasčių daug: nesekėm kelio ženklais, pasitikėjom nuojauta, upelį įveikėm per netradicinį tiltelį – pasinaudodamos po audros nulūžusiu medžiu.. Nuostabi vieta, kurią verta aplankyt ir pabandyt suprast kokia didi istorinė galia ten slepiasi, o natūralūs gamtos ir miško garsai tik dar labiau viską vainikuoja.ryga

– Didžiausią įspūdį palikusi lobio vieta?

Gintarė: Kitas daugiausiai emocijų sukėlęs lobis buvo Druskininkuose, apleista devynių aukštų  Nemuno sanatorija. Tiek pats patekimas į sanatoriją, jauduliukas ar sutiksime kokius nors sanatorijos gyventojus, tiek viduje esanti aplinka paliko begalo didelį įspūdį.

Kotryna: Turbūt niekada nepamiršiu Koso (Graikija) saloje rasto lobio, kuomet užsikorus į aukščiausią salos tašką randi mažą, gyvenamą trobelę medyje, kurioje yra paslėptas lobis. O pasisukus 180 laipsnių kampu atsiveria nuostabi panorama su Viduržemio jūra tolumoje. Tokiais momentais galima nematyti geocaching’o.

– Kiek rastų lobių jau turite savo sąraše?

Gintarė 346, Kotryna 374.

Gintarė: Kai tik pradėjome lobiauti, dar nebuvome atradusios savęs kaip geo komandos ir eidavome lobių rinkti atskirai. Tuo metu buvo net gi sveikai konkuruodavome viena su kita, kuri daugiau lobių ras. Kotryna lėkdavo rinktis trailų ir ypač tų, kur reikia lipti į medžius, o aš bandydama pasivyti išmaišydavau centrą ir senamiestį. Didžioji bėda, kad pirmiausia renkant centro lobius labai greitai pritrūksti fav taškų. Šiuo metu Kotryna užsivertusi darbais, tad aš turiu puikią progą atsigriebti už visus tuos trailus, kurių neaplankiau pavasarį.

Kotryna: Nieko, aš po to vėl aplenksiu.

– Ar paliekate/imate kokį nors „niekutį“ iš rastos lobio dėžutės? (jei taip ką?)

Kotryna: Aš, jei atvirai, apart TB nieko lobiuose nepalieku, ir nieko neimu. Išimtis buvo tik vieną kartą, kai radau labai mielą geltoną žaislinį traktoriuką ir žinojau, kad mažasis sūnėnas šokinės iš laimės. Tuomet mainais lobyje palikau Travel Bug’ą.

– Lobiautojams patinka ieškoti, bet dar labiau svarbu paslėpti savo pirmąjį lobį. Ar jau esate tai padarę? (jei taip, kur?)

Gintarė: Abi savo pirmuosius lobius paslėpėme Druskininkuose. Vasarą nuvykome į Druskininkus ieškoti paslėptų lobių ir tinkamų vietų naujiems. Kuprinėje turėjome jau paruoštų konteinerių, tad beliko tik išsirinkti dėmesio vertas vietas. Labai ilgai kaupėmės tam momentui, kai išdrįsim paslėpti pirmuosius lobius. Juk visi bendruomenėje vertina vieni kitus pagal paslėptus lobius, jų braižą. Baisiausia buvo “gauti velnių” nuo senbuvių, kad kažką ne taip padarėme. Tačiau lobiai sėkmingai gyvuoja ir ateityje žadame slėpti daugiau lobių. Matome daug puikių pavyzdžių kaip ir kokius lobius slepia kiti bendraminčiai, tad tikimės po kurio laiko maloniai nustebinti ir kitus.tiltas

– Daugiausiai kilometrų per vieną dieną nueita dėl lobių per geocaching’ą?

Apie 20km. Kilometrai labai lengvai “renkasi” būnant užsienyje, kai laiko mažai, o lobių – begalės.

 Ačiū už nuoširdų bei įdomų pokalbį! 


Komentarai

Privalote bti prisijungę, jei norite komentuoti.

Name (būtina)

Email (būtina)

Interneto puslapis

Speak your mind

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos